Prijuostės apšvietimo standartai

Prijuostės apšvietimo standartai

Prijuostės apšvietimas yra būtina šiuolaikinio oro uosto apšvietimo dalis. Geras perono apšvietimas labai palengvina orlaivių pilotų manevrus. Tai taip pat padidino manevravimo saugumą ir greitį, techninės priežiūros kokybę patogiomis matymo sąlygomis dalyvaujančiam personalui. Visa tai yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys saugą nuo gedimų ir patikimą skrydžio paslaugą.

Pagrindinis perono apšvietimo reikalavimas, nurodytas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taisyklėse [1]. Remiantis ICAO Riles, peronas apibrėžiamas kaip „sausumos aerodromo teritorija, skirta orlaiviams pakrauti ir iškrauti keleiviams, paštui ir kroviniams; degalų papildymui, automobilių statymui ar techninei priežiūrai“. Pagrindinės prijuostės apšvietimo funkcijos yra šios:

• padėti pilotui riedėti savo orlaiviu į galutinę stovėjimo vietą ir iš jos;

• įrengti apšvietimą, tinkamą keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo, krovinių pakrovimo ir iškrovimo, degalų papildymo ir kitų perono aptarnavimo funkcijų atlikimui;

• užtikrinti oro uosto saugumą.

Pagrindiniai reikalavimai yra vienodas dangos apšvietimas orlaivių stovėjimo aikštelėje (parkavimo vietoje) ir akinimo apribojimas. Būtina gauti šias ICAO rekomendacijas:

• orlaivių stovų vidutinis horizontalus apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 20 lx. Tolygumo santykis (vidutinis apšvietimas iki minimalaus) turi būti ne didesnis kaip 4:1. Vidutinis vertikalus apšvietimas 2 metrų aukštyje turi būti ne mažesnis kaip 20 lx atitinkamomis kryptimis;

• siekiant išlaikyti priimtinas matomumo sąlygas, vidutinis horizontalus apšvietimas perono, išskyrus tuos atvejus, kai atliekamos aptarnavimo funkcijos, turi būti ne mažesnis kaip 50 % vidutinio horizontalaus orlaivio stovų apšvietimo, esant vienodumo santykiui 4:1 ( nuo vidurkio iki minimumo). Teritorija tarp orlaivių stovų ir perono ribos (serviso įranga, stovėjimo aikštelė, aptarnaujami keliai) turi būti apšviesta iki 10 lx vidutinio horizontalaus apšvietimo.